Apie propagand?

odis kildinamas iš lotyn? kalbos odio „ propago“ – „skleidiu“. Propaganda – tam tikra  bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant subjektyvius ir šališkus  argumentus, daryti ?tak? visuomen?s  poi?riui arba pozicijai. Propaganda paprastai s?moningai  yra kartojama ir paskleidiama ?vairiomis formomis, siekiant sukurti norim? moni? poi?r? ? vien? ar kit? klausim?, diskurs? arba problem?.

Skirtingai nuo nešališkai teikiamos informacijos  propagandos svarbiausias tikslas yra ?takoti visuomen? siekiant sav? tiksl?, kurie atnešt? naud? suinteresuotoms grup?ms. Propaganda danai pateikia gerai apsvarstytus ir atrinktus faktus ir siekia paveikti ne moni? racional? m?stym?, o emocijas. Propaganda gali b?ti naudojama ideologiniais, socialiniais, ?kiniais  arba kariniais tikslais, ji buvo ir yra puiki psichologin? priemon? bet kokioje veiklos srityje.

Nors terminas propaganda danai ?gyja stipriai neigiam? atspalv? d?l savo manipuliacini? iršovinistini?  tiksl? , pirmoji šio termino prasm? yra  neutrali  ir yra naudojama daugeliu  atvej?, kurie b?na gerybiniai ir nealingi. Tai gal?t? b?ti  sveikatos priei?ros rekomendacijos, pilie?i? skatinimas dalyvauti šalies gyventoj? surašyme arba rengiamuose  rinkimuose, pranešimai, kuriais siekiama, kad pilie?iai pranešt? apie nusikalstam? veikl? teis?saugai ir t.t. Antroji termino reikšm? sietina su valstybi? vidaus bei tarptautini? santyki? politikos veiksmais, stengimusi juos vienaip ar kitaip pateisinti. Karai, nestabilios situacijos šalyse, galima akivaizdi gr?sm?, ?tampos, siekis susidoroti su neparankiomis socialin?mis grup?mis- šie reiškiniai skatindavo valstybi? vyriausybes ?vairiais laikais imtis propagandos kaip ?rankio, galin?io pirmiausiai pakreipti visuomen?s vieš?j?  nuomon? sau naudinga linkme siekiant pateisinti reikalingus sprendimus bei veiksmus.

Propagandos mechanizmas ypa? suklest?jo XX amiuje, vykstant pasauliniams karams, ?sigalint autoritariniams bei totalitariniams reimams Europos šalyse, Šaltojo karo laikotarpiu. Šis reiškinys nedingo ir šiandien, XXI a. pradioje, kai pasaulis išgyvena didiul? nestabilumo laikmet?, pasireiškiant? pirmiausiai globaliniame ?kio sektoriuje ( nuolat besireiškian?i? kriz?s, sunkios galim? sprendim? paieškos), socialin?je-kult?rin?je plotm?je ( radikalaus islamo ir islamizacijos nuolatin? gr?sm?, tarpkult?riniai-religiniai moni? skirtumai, keliantys labiau ?tamp? nei tarpusavio pasitik?jim? ) bei viešajame gyvenime.

Šiandien propaganda yra tyrin?jama istorin?s analiz?s metodais, siekiant parodyti jos politin? ?tak? ?vairiems pasaulio bei Lietuvos ?vykiams. ?sivaizduojama, kad propagandos kaip ?vairi? konflikt? komunikacijos turinys prival?jo b?ti orientuotas ? kvietim? mobilizuotis ar b?ti solidariems kokios nors gr?sm?s akivaizdoje. Kiti propagandos apib?dinimai danai siejami arba su agresyvia  (meluojan?ia) reklama, arba tapatinami su politine komunikacija, kurios  imasi valdioje esan?ios politin?s partijos savo veiksmams pateisinti.

Lietuvoje propaganda kaip komunikaciniu reiškiniu  labiau susidom?ta vykstant prezidento R.Pakso valdymo metu, kuomet buvo išaiškinti Rusijos bendrovi? ketinimai destabilizuoti politin? pad?t? šalyje ( vad. planas „Laumirgis“).