Intelektualai tautos s?in?. Ar visada?

Danai manoma, kad ?vair?s rašytojai, mokslininkai, menininkai, kuriuos didesne dalimi gal?tume vadinti intelektualais yra kiekvienos tautos pasididiavimas, visuomen?s s?in? ir garb?. Deja, ne visados šiems mon?ms tekdavo tokie apib?dinimai, veikiau didieji intelektualai, prieštaraudami savo statusui, gana danai tapdavo ned?kingai susiklos?iusi? aplinkybi? aukomis, j? balsas ne visados dr?siai skamb?davo lemiamais l?i? laikotarpiais.

Pavyzdiui, kone ymiausias buvusios Ryt? Vokietijos intelektualas po Antrojo pasaulinio karo Johanesas Becheris paraš? pagiriam?j? od? soviet? tironui Stalinui. Ta?iau Becheris buvo ?pareigotas taip elgtis, juolab kad tuo metu ?jo buvusios Ryt? Vokietijos kult?ros ministro pareigas. Vis gi, kiti inomi intelektualai rod? entuziazm? net ir niekieno never?iami šlovinti diktatorius nuo Stalino iki Kastro. „Nustojus plakti Stalino širdiai, milijonai moni? pasijuto našlai?iais“ (Anna Seghers), garsusis Bertoldas Brechtas viešai vis? Vokietijos meno k?r?j? vardu pasiad?jo „darbais ?gyvendinti Stalino mokym? ir jam, taikos genijui, likti ištikimais.“

Stalinas nebuvo išimtis, didelis b?rys Vakar? pasaulio intelektual? šlovino arba palankiai atsiliep? apie Hitler? (Knutas Hamsunas, Martinas Heideggeris), Mao, Ho Ši Min?, Sadam? Husein? ir net Kadaf?.  XX a. 4-ajame dešimtmetyje savo kelion?je po Soviet? S?jung? didysis socialinis kritikas Dordas Bernardas Šo, kai milijonai ?vairi? tautybi? moni? kent? bad?, svaid? po traukinio langais atsigabent? maist? - girdi, kam gi išliaupsintame soviet? rojuje“veiotis duon? ir sviest?“ ?  Pranc?z? dramaturgas ir poetas Andr? idas, vieš?j?s  Rusijoje tuo pat metu, tik jau per Stalino vykdytus „valymus“ negail?jo palanki? atsiliepim? soviet? santvarkai. Egzistencializmo filosofas anas Polis Sartras susiav?jo Kubos lyderiu Kastro, kuris pri?m? intelektual? bema kaip kokios šalies vadov?. Anokio ?ia daikto, kad valdant Kastro Kuba nusmuko iki vienos vargingiausi? šali?.... Svarbu laiku ir vietoje parodytas d?mesys, pagarba, ko matyt ne visados sulauksi savoje t?vyn?je.

Tod?l, ko gero, nelabai jau ?tikinamai skamba pasiteisinimai, kad mogus, nors ir pav?luotai, pamat? tikr?j? kitados garbinto stabo veid?.Toki? masinio aklumo garbinti tironus, vienokios ar kitokios santvarkos besaikiam  liaupsinimui atspari? intelektual? neatsirado daug, bet j? buvo. “Klysti yra mogiška“, bet susilaikyti nuo bet koki? palanki? odi? ar veiksm? b?t? buv? kur kas garbingiau.