Mokslo kelias ? versl?

Mokslininkams sunkiausia b?ti verslininkais – atvirai sako biotechnologij? bendrov?s „Profarma“ ?k?r?jai. Ta?iau nepaisydama vis? sunkum?, ši bendrov? engia pirmyn ir tikisi bendradarbiauti su didiosiomis farmacijos ?mon?mis. Keturi? mokslinink? ?kurt? „Profarm?“ grei?iausiai b?t? galima pavadinti naujausiu Biotechnologijos instituto pumpuru. 

Prieš tai vykusias atsipumpuravimo istorijas ino dauguma – institutas „pagimd?“ bendroves „Fermentas“ (1995 m.), „Biofa“ (1995 m., dabar „Sicor Teva“), „Biok“ (1991 m.), „Biocentras“ (1991 m.).

Edita Mištinien?, viena iš „Profarmos“ bendratur?i?, pasakoja, kad ?mon?s steig?jai ilg? laik? dirbo „Sicor“ mokslo padalinyje.

„Kai „Teva“ nupirko „Sicor“, ?mon?je vyko strukt?riniai poky?iai. Gal? gale ir mes buvome subrend? poky?iams, nusiteik? realizuoti savo, kaip mokslinink?, ambicijas ir id?jas. Mat?me, ko rinkai reik?t?. Taip ?k?r?me ma? ?mon? „Profarma“, kuri, bendradarbiaudama su Biotechnologijos institutu, suk?r? unikali? baltym? prolongavimo technologij?. Jos tobulinimas ir yra pagrindin? ?mon?s veikla“, – apie pa?i? pradi? pasakoja p. Mištinien?.

Apie pradin? kapital? ir kitus finansinius reikalus ji kalba nedaug, tuo metu ? priek? ved? tik?jimas sukurti unikal? produkt?. Tiesa, tai jokiu b?du nereiškia, kad mokslinink? id?joms virsti k?nu nereikia l?š?.

Unikali technologija

„Biologinis vaistas turi gana trump? gyvavimo laik?, o m?s? technologija pailgina jo veikim?“, – apie „Profarmos“ sukurt? produkt? aiškina mokslinink?.

Anot jos, šiuo metu biofarmacija – visame pasaulyje spar?iai besivystanti pramon?s šaka, tiksliau, mokslas ir verslas ieško b?d?, kaip pailginti biologinio vaisto gyvavimo laik?.

„Kad sul?tint? vaisto pasišalinimo iš organizmo laik?, kai kurios ?mon?s prijungia cheminius darinius prie vaisto, kitos bando j? modifikuoti. Ta?iau modifikuota molekul? praranda didel? dal? savo biologinio aktyvumo, danai jos efektas maesnis“, – mokslinink? paieškomis dalijasi pašnekov? ir aiškina, kad „Profarmos“ technologija pranašesn? u kitas esan?ias rinkoje, nes ji leidia kelet? kart? pailginti biologinio vaisto veikim? organizme. Ir baltymo biologinis aktyvumas nekinta.

Ši technologija – tik maas ingsnelis, norint jos pagrindu sukurti vaist? b?tina atlikti ne vien? tyrim?.

„Mokslininkams sunku b?ti verslininkais. Pripa?stu – visada mums tai buvo b?da. Atliekame usakomuosius darbus kitoms ?mon?ms, jie ir yra ?mon?s pragyvenimo šaltinis. inoma, tai n?ra pagrindin? m?s? veiklos kryptis, tik b?das išgyventi. Pagrindin? – technologij? k?rimas“, – aiškina Gintautas virblis, kitas „Profarmos“ bendraturtis ir jos direktorius.

Investuotoj? paieška

Pašnekovai pabr?ia, kad ne vienerius metus ?mon? bando pritraukti l?š? pl?trai, ieško investuotojo.

„Vaist? registracija yra brangus malonumas. Daugiausia kainuoja klinikiniai bandymai. Tai pakeliama tik stambioms ?mon?ms, kurios gali sau leisti investuoti milijonus ? klinikinius bandymus, patvirtinan?ius vaist? efektyvum?“, – sako p. virblis.

Ponia Mištinien? aiškina, kad „Profarma“ savo portfelyje turi kelet? produkt? su atlikt? ikiklinikini? duomen? paketu, visoms šioms id?joms dar b?tini klinikiniai tyrimai.

?mon?s atstovai pasakoja išband? ne vien? l?š? pritraukimo b?d?: kreip?si ? finans? konsultantus, verslo angel? ar investicinius fondus. Daugel? potenciali? investuotoj? atbaido tai, kad biofarmacija l?tai atsiperka.

„Tiesiogiai kreipiam?s ? didi?sias farmacijos ?mones, pristatome savo id?j?, nuveikt? darb? ir bandome juos sudominti. Regis, šis kelias pasiteisina. Tuo pa?iu ?sitikinome, kad farmacijos milinams ypa? aktual?s intelektin?s nuosavyb?s klausimai. Išradimus b?tina patentuoti, o tai kainuoja didelius pinigus. Šiuo metu turime ?sigij? 3 tarptautinius ir 4 lietuviškus patentus “, – d?sto p. virblis. Anot jo, patento registravimas ir palaikymas ?monei atsieina nuo keliasdešimties iki keli? šimt? t?kstan?i? lit?.

Tradicij? nepakanka

Ponia Mištinien? pastebi, kad, nepaisant gili? biotechnologij? tradicij?, Lietuva, lyginant su kitomis Europos šalimis, pralaimi biotechnologij? vystymo varybas ma?j? ?moni? k?rimo ir skatinimo srityje.

„Lietuvos mokslininkai patyr?, turi id?j?. Ta?iau to neutenka. Reikia atlikti eksperimentinius tyrimus. O tam b?tinos laboratorijos, ?ranga. Nors moksle brangiausiai kainuoja id?ja, visgi be ?rangos engti pirmyn ne?manoma“, – pašnekov? tvirtina, kad „Profarmai“ pasisek?, nes turi Biotechnologijos instituto palaikym?, ?ia nuomojasi patalpas ir ?rang?.

„Ta?iau visa infrastrukt?ra tur?t? b?ti verslo sl?niuose ar inkubatoriuose. Kai 2007-aisiais k?r?me ?mon?, buvo skelbiama apie verslo inkubatorius, mokslo sl?nius, neva jau 2008–2009-aisias juose gal?s dirbti šalies mokslininkai. Ta?iau nuo t? kalb? pra?jo penkeri metai, o toliau j? valstyb? ir nepasist?m?jo“, – li?dnai konstatuoja p. virblis.

Savo ruotu p. Mištinien?, tvirtina, kad mokslininkai rank? nenuleidia ir ?sitvirtinti sud?tingoje rinkoje bando savo j?gomis, dirba ne viename darbe, rašo paraiškas ES paramai gauti.

Pavyzdiui, „Profarma“ jau pasinaudojo ES parama pagal priemon? „Id?ja Lt“, dabar pretenduoja ? ES param? pagal priemon? „Intelektas LT“. ?monei pavyko rasti investuotoj? ir kartu su ES parama planuoja u madaug 4 mln. Lt pirkti ?rang?, tai bendrovei leist? ne tik vykdyti sav? id?j? tyrimus, bet ir atlikti kit? mokslinink? usakymus.