Nors dėl ekonominės krizės mažėja prekybos apimtys, tačiau Lietuvai pavyksta išlaikyti eksportą. Dėl sumažėjusio vidaus vartojimo kiek labiau krito importas, tačiau augant vartotojų pasitikėjimui, tikėtina, importo apimtys taip pat išliks stabilios.
Statistikos departamentas skelbia, kad 2009 metų sausio–balandžio mėnesiais eksportuota iš Lietuvos prekių už 12,5 mlrd. litų, importuota – už 13,8 mlrd. litų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu eksportas sumažėjo 29,3 procento, o importas atitinkamai 43,8 procento.
Lietuva turi ką eksportuoti
Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės išlieka Rusija (12,5 %), Latvija (10,2 %), Vokietija (9,3 %), Estija (6,6 %). Daug eksportuojama į Lenkiją, Nyderlandus, Didžiąją Britaniją. Eksporto struktūroje dominuoja ES šalys - 65 proc., apie 22 proc. – NVS šalys.
2009 m. sausio–balandžio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (19,5 %); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (11,0 %); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,4%).
Mykolas Aleliūnas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas ir generalinis direktorius, tikina, kad Lietuvos ekonomika ir pramonė yra konkurencinga. "Tai, kad sumažėjo eksporto rinkos ir vidaus vartojimas, dar nereiškia, kad pramonė nėra konkurencinga. Ar mūsų baldininkai gamina blogus baldus, ar mūsų tekstilininkai siuva blogai? Ne, nes užsienio kompanijos patiki stambius užsakymus lietuviams. Apie lietuviškus lazerius ar elektros apskaitos prietaisus žino kone visas pasaulis, produkcija turi pirkėjų visame pasaulyje", akcentuoja M. Aleliūnas.
Vadimas Titarenka, ekonomistas, "DnB Nord" banko Ekonominių tyrimų grupės vadovas, aiškina esą Lietuva turi ką eksportuoti, o nusistovėję eksporto ryšiai su kaimynais - natūralūs. "Mes turime, ką eksportuoti iš pramonės produkcijos. Gerai, kad turime išvystytą maisto pramonę, pakankamai konkurencingą žemės ūkį. Lietuvos maisto pramonė svarbi augant tokioms rinkoms kaip Indijos ar Kinijos. Viso pasaulio nuosmukio metu šios rinkos pakankamai sparčiai auga, o prasidėjus atsigavimui tas augimas bus dar spartesnis. Didžioji analitikų dalis, net ir tarptautinės institucijos prognozuoja, jog maisto produktų paklausa pasaulyje didės, todėl mes turime neblogą poziciją eksporto stiprinimui", - teigia V. Titarenka.
Pašnekovas mano, kad ekonominės krizės sąlygomis ekonomikos stabilumui turi įtakos pakankamai diversifikuota Lietuvos pramonė, gebanti eksportuoti produkciją į skirtingas rinkas. Kaimyninių Baltijos valstybių pramonės struktūroje dominuoja tam tikros veiklos, todėl eksportas susietas su ribotomis rinkomis.
"Pramonės produktų eksporto požiūriu esame labai konkurencingi kai kuriose srityse. Problema yra ta, kad Lietuva per mažai eksportuoja paslaugų, palyginus su Latvija ar Estija. Buvo dedama daug vilčių, kad galėsime eksportuoti informacinių technologijų, turizmo paslaugas, bet šiuo atveju mes ženkliai atsiliekame nuo kaimyninių valstybių ir čia potencialas dar neišnaudotas. Dabar eksporto struktūroje didžiąją dalį prekių sudaro tradicinės pramonės šakų produkciją, todėl reikia skatinti aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų plėtrą Lietuvoje", - sako V. Titarenka.