Net ir sunkiomis ekonominėmis aplinkybėmis verslo ir pramonės konkurencingumas išlieka didelis, o kai kurios tendencijos kelia papildomų teigiamų impulsų. Pinganti darbo jėga ir didelė jos kompetencija, žaliavų kainų mažėjimas, palankios sąlygos plyno lauko investicijoms (industriniai parkai, laisvosios ekonominės zonos), inovacijų skatinimas (aukštųjų technologijų parkai, mokslo ir verslo slėniai), gerai išvystyta viešoji infrastruktūra, mažėjantis biurokratizmas ir palankios sąlygos verslo pradžiai yra Lietuvos konkurencingumo raktas.

Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuva net ir būdama santykinai nedidelė rinka yra patraukli užsienio investuotojams, turintiems tikslų ne tik Baltijos ir kaimyninių šalių rinkose, bet ir Rusijos bei NVS šalių erdvėje. Ne tik dėl geografinės padėties, bet ir dėl aiškiau suvokiamo kultūrinio aspekto bei tampresnių ir dar išlikusių glaudžių ryšių su buvusios sovietinės teritorijos valstybėmis.

Europos ekonomikos su minuso ženklu

Statistikos departamento laikinasis vadovas Jonas Markelevičius aiškina, kad dėl ekonominės recesijos beveik visų Europos valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) šių metų pirmąjį ketvirtį mažėjo. Skirtumas tik kiek mažėjo - senosiose Vakarų Europos šalyse BVP mažėjo lėčiau nei Vidurio Europos ar Baltijos šalyse.

Lietuvoje BVP pirmąjį šių metų ketvirtį palyginus su 2008 metų pirmuoju ketvirčiu sumažėjo 13,6 procento. Latvijoje ir Estijoje BVP kritimas dar didesnis - atitinkamai 18,6 ir 15,6 procento.

Senosiose ES šalyse, pvz., Vokietijoje, BVP pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 7 procentais, Italijoje - 6 procentais, Prancūzijoje - 3 procentais, Rumunijoje - daugiau kaip 6 procentais, Slovakijoje – daugiau kaip 5 procentais, Švedijoje – daugiau kaip 6 procentais. Norvegijos ekonomika susitraukė apie 1 procentą. Šie skaičiai yra pateikti "Eurostat" duomenų bazėje.

"Tiek, kiek turime šiandien duomenų, ES beveik visos ekonomikos su minuso ženklu, išskyrus Kiprą, kur fiksuotas apie 1,5 procento augimas, ir Lenkija, kurios ekonomika augo 1,9 proc. Augimą Kipre matyt lėmė savita ekonomika, nes labai didelę jos dalį sudaro paslaugų sektorius. Lenkijos augimui ekonominių paaiškinimų rasti sunku. Lenkijos augimas nebuvo didelis ir ankstesniais laikotarpiais, bazė buvo mažesnė, ir galbūt yra toks pat efektas kaip ir Lietuvoje buvo su infliacija, kada faktiškai buvo defliacija, o kai rengėmės įsivesti eurą pagal Mastrichto kriterijus ėmėme skaičiuoti infliaciją", - nerasdamas kai kurių Europos ekonomikų augimams paaiškinti daugiau argumentų kalba J. Markelevičius.

Didelio Lenkijos konkurencingumo priežastis atskleidžia ekonomistė, "Danske" banko vyresnioji analitikė Violeta Klyvienė. Pašnekovės teigimu, Lenkijos ekonomika rodo stebuklus ir tai bene vienintelė šalis, kuri nėra realiai patyrusi recesijos ar neigiamo augimo. "Tai galima paaiškinti logiškai remiantis Lenkijos ekonomikos struktūros bruožais. Tai buvo į eksportą orientuota ekonomika, nors daugelis į eksportą orientuotų ekonomikų smuko, bet matyt Lenkijos ekonomikos eksporto struktūra buvo palankesnė krizinėmis sąlygomis ir sugebėjo išlikti pakankamai konkurencinga. Pastaruoju metu pigęs zlotas irgi buvo vienas iš veiksnių, kuris galėjo teigiamai prisidėti prie eksporto raidos ir pristabdyti laisvą kritimą, kuris stebino ne tik Baltijos šalyse, bet ir daugelyje kitų ekonomikų. Kita vertus, bumo laikotarpiu Lenkija sugebėjo pritraukti įspūdingus kiekius tiesioginių užsienio investicijų. Tai rodo, jog investicijos į gamybą, pramonę gali būti labai gera vakcina nuo tarptautinių krizių ir svyravimų. Lenkijos ekonomika nebuvo patyrusi tokio didžiulio kreditų bumo, perkaitimo nekilnojamojo turto rinkoje, ekonomikos raida buvo žymiai stabilesnė, nebuvo pagrįsta vien vidaus paklausos ir statybų sektoriaus klestėjimu", - teigia V. Klyvienė.