Lietuviškų prekių eksportas augo sparčiau nei bendras eksportas
Balandį ir gegužę "Orlen Lietuvos" rodiklių įspūdingai kilstelėtas, o vėliau sumažintas Lietuvos eksportas birželį ūgtelėjo - Mažeikių naftos gamykla grįžo į vėžes, o kiti eksportuotojai augimą dar paspartino. Birželį metinis eksporto augimas siekė 5,2%, preliminarius duomenis paskelbė statistikai. Už gegužę buvo skelbtas visą mėnesį trukusio "Orlen Lietuvos" nulemtas 13,5% metinis eksporto sumažėjimas, kai balandį dėl remonto, įvykusio pernai, buvo fiksuotas 21,7% augimas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas birželį augo 16,6%, palyginti su už gegužę skelbtu preliminariu 10%, balandį - 3,9% rodikliais. Iš jų vien lietuviškos kilmės prekių eksporto metinis augimas paspartėjo iki 14%, palyginti su 6,9% gegužę.
Didžiausia šalies pramonės įmonė "Orlen Lietuva" kapitaliniam remontui sustojo balandžio 30 d. ir veiklą atnaujino birželio pirmosiomis dienomis.
"Pašalinus perdirbtų naftos produktų eksporto sumažėjimą, dauguma kitų prekių grupių, dauguma kitų sektorių labai sėkmingai didina savo eksporto apimtis. Auga ne tik lietuviškų prekių eksportas, bet ir reeksportas - Lietuvos gamintojų konkurencingumas buvo akivaizdus, tačiau sėkmingai savo veiklą pastaraisiais metais vysto ir reeksportuojančios įmonės, kurios veža prekes iš Vakarų Europos į NVS šalis", - tendencijas VŽ komentavo Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.
Jis pabrėžia, kad Lietuvos konkurencingumas šiuo metu yra didesnis nei prieškriziniais laikais - išaugo vieno darbuotojo sukuriam pridėtinė vertė, verslas geriau suvaldo sąnaudas.
Pirmųjų šešių mėnesių duomenimis, Rusijai teko 19%, sparčiau nei Lietuva augančiai Latvijai - 10,6%, didžiausiai Europos ekonomikai Vokietijai - 8,3% Lietuvos eksporto.
"Jau šiek tiek susitraukė eksportas į Vokietiją ir Prancūziją - į jas eksportuota mažiau nei prieš metus. Tai yra tiesioginė euro zonos skolų krizės pasekmė ir Lietuvai didinti savo rinkos dalį tame regione tikrai bus sudėtinga, manau, kad dauguma dabar stengiasi ją išlaikyti. Tačiau šį eksporto sumažėjimą beveik visiškai atsveria labai spartus eksporto augimas į augančias Latviją, Estiją, taip pat į Švediją bei beveik visas NVS valstybes - šioms kryptims padeda jų valiutų atžvilgiu silpstantis euras", - teigė p. Mačiulis.
Anot jo, Lietuvos eksportuotojai "augant rinkoms, kuriose jie įsitvirtinę, eksportą į jas didina gana sėkmingai".
"Aš manyčiau, kad taip sparčiai augantis lietuviškos kilmės prekių eksportas, turėtų tik ir parodyti, kad kalbos apie kokią nors antrąją krizę yra truputėlį gal ir be pagrindo, ir tikrai per ankstyvos", - teigė ekonomistas.
Statistikai skelbia, kad eksporto iš Lietuvos vertė birželį siekė 6,385 mlrd. Lt, o importas ūgtelėjo 2,4%, iki 6,875 mlrd. Lt.
Per metus labiausiai - 37,4% - padidėjo katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių, 30,8% augo elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių eksportas.
