Ūkyje vykstanti konsolidacija turėjo įtakos bendrovių eiliškumui — LESTO grupė (iki 2011 m. veikusi kaip AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB VST) šoktelėjo į šeštą TOP 1000 sąrašo vietą, nepriklausomi elektros tiekėjai pasistūmėjo į priekį, tačiau naujai įsteigtų bendrovių 2011 m. sąraše beveik nėra.

Didžiausia Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“, 2011 m. ūgtelėjusi 34,4%, pasiekė Lietuvos verslui neregėtas aukštumas, bendrovės pardavimai buvo 20,3 mlrd. Lt. Deja, iš nuostolių naftos perdirbimo įmonei išlipti nepavyko — nuostolis, neatskaičius mokesčių, sudarė 7,5 mln. Lt, tai beveik šešis kartus mažiau nei 2010 m.

„Per pirmąjį 2011 m. pusmetį sugebėjome pastebimai pagerinti finansinius rezultatus ir našumą, tačiau nepalankios ekonominės aplinkybės antrąjį pusmetį turėjo didelės neigiamos įtakos bendrovės rezultatams“, – pranešime cituojamas Ireneuszas Fafara, „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius. „PKN Orlen“ ne vienus metus skundėsi, kad „Orlen Lietuva“ nepateisina investicijų, pareiškimais apie įmonės pardavimą bandė spausti Lietuvos Vyriausybę koncernui perleisti AB „Klaipėdos naftos“ akcijas, kad būtų galima kontroliuoti uosto krovą ir taip suvaldyti išlaidas. Dabar atrodo, kad įmonės strategija keičiasi. „PKN Orlen“ šį pavasarį per Lenkijos žiniasklaidą paskelbė, kad Lietuvoje valdoma naftos perdirbėja nebus parduodama.

Rekordinį šuolį į pirmąjį TOP dešimtuką iš 18 vietos parodė azoto trąšų ir mišinių gamybos AB „Achema“.

„2011-ieji ypatingi rekordine, 2 mlrd. Lt viršijančia apyvarta, link 90% artėjančia eksporto apimtimi“, – veiklos rezultatus vertina Valdemaras Vareika, AB „Achema“ generalinis direktorius. Šiemet tokio šuolio bendrovė jau nesitiki. Anot p. Vareikos, pirmasis šių metų ketvirtis rodo, kad pajamos išliks praėjusių metų lygio.

2011 m. sėkmingi buvo ir kitoms chemijos pramonės bendrovėms. Dar 2010 m. į prieš sunkmetį pasiektą lygį grįžusios šios veiklos bendrovės 2011 m. ūgtelėjo vidutiniškai 40%. Spurtas susijęs su geresne padėtimi užsienio rinkose — per 80% visos chemijos produkcijos eksportuojama.

Apdirbamoji pramonė

Apsukas 2011 m. sparčiai didino jau kelintus metus iš eilės augančios kitos apdirbamosios pramonės šakos — mašinų ir įrangos (Statistikos departamento duomenimis, rinka padidėjo 33,7%), baldų (rinka augo 20,4%) ir maisto (rinka pakilo 20,7%). Stabiliai plėtėsi ir guminių bei plastikinių gaminių gamyba (17,8%), popieriaus ir jo gaminių gamyba (16,7%), aprangos ir tekstilės gamyba (13,8%), medienos (neįskaitant baldų gamybos, rinka stiebėsi 11,9%). Pramonės uodegoje atsidūrė gėrimų (rinka smuko 1,2%) ir vaistų (krito 13,7%) gamyba.

Vaistų pramonės nuosmukio finansų analitikai nesureikšmina, nes mano, kad tai trumpalaikis reiškinys. Nepatentinės farmacijos AB „Sanitas“ grupės pardavimų pelningumas pernai buvo didžiausios tarp visų TOP 1000 bendrovių. Įmonė uždirbo 339,4 mln. Lt ikimokestinio pelno, jos pardavimų pelningumas siekė 97%. Tokie skaičiai įmonės pelno ataskaitoje atsirado po sandorio su Kanados farmacijos bendrove „Valeant Pharmaceuticals International“.

Savo ruožtu praėjusių metų „Sanito“ veiklos ataskaitas auditavę UAB „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai teigė, jog "egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali iškilti reikšmingų abejonių, ar bendrovė galės tęsti savo veiklą“, nes "Sanito“ trumpalaikiai įsipareigojimai parėjusių metų pabaigoje 15,528 mln. Lt viršijo trumpalaikį turtą, be to, bendrovė patyrė 27,41 mln. Lt nuostolių iš pagrindinės veiklos.

Pernai TOP 1000 sąraše labiausiai pagausėjo trijų veiklos sričių įmonių – energetikos, automobilių prekybos ir transporto. Šių šakų įmonės užėmė iš sąrašo iškritusių statybos ir paslaugų įmonių vietą. „Tarp sausumos transporto didžiųjų įmonių, kurių pardavimai viršija 30 mln. Lt, rinkos dalis viršijo 40%, o TOP 1000 sąrašas pasipildė bent dešimčia šios šakos įmonių“, — skaičiuoja Romualdas Trumpa, įmonių kreditingumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas.

2011 m. didėjo tiek eksportuojamų, tiek importuojamų krovinių srautai. Bene didžiausią įtaką turėjo per Klaipėdos uostą kreipiami Baltarusijos kroviniai. Metų pradžioje tai buvo lengvieji automobiliai, vėliau – trąšos.

Prekyba

Didžiausią svorį TOP 1000 sąraše turėjo didmeninės prekybos įmonės.

„Didžiųjų 300 didmenininkų apyvarta viršija 60% šios šakos apyvartos. Lietuva virsta reeksporto centru. 2011 m. reeksportas sudarė 34% viso eksporto: 21% vežta į ES šalis ir net 73% — į NVS šalis“, — dėsto p. Trumpa.

Didžiausią įtaką stambiųjų didmenininkų apimties augimui turėjo prekyba trimis produktų grupėmis — chemijos produktais, kuru ir degalais, žemės ūkio technika. Sulėtėjo grūdų prekybos augimas, bet plėtėsi gyvų galvijų prekyba.

2011 m. iš duobės pakilo mažmeninės prekybos bendrovės. Neįskaitant automobilių (augimą lėmė naudotų automobilių reeksportas ir žema palyginamoji bazė) ir degalų, prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 8,4%.

„Tai, jog sparčiausiai kilo ne pirmojo būtinumo prekių: garso ir vaizdo įrangos, statybinių medžiagų, baldų; drabužių ir avalynės; IT ir ryšių, laisvalaikio prekių pardavimai, rodo, kad 2011 m. pagerėjo ne tik vartotojų finansinė padėtis, bet ir jų lūkesčiai“, — antrojo ekonomikos variklio atsigavimą vertina Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė.

Deja, jau šių metų pradžioje mažmeninės prekybos plėtra buvo santūresnė nei 2011 m. ir gana staigiai lėtėjo pamėnesiui iki balandžio mėnesio. Anot SEB analitikės, mažmeninės prekybos apyvartai šių metų pradžioje nemenkos įtakos turėjo didelės šildymo sąskaitos ir aukštos degalų kainos, jos paliko mažiau pinigų kitoms išlaidoms. Kita vertus, anot analitikės, vartotojų lūkesčiai yra kiek geresni negu rudenį.