Savo ruožtu dėl "Snoro" bankroto įtakos patirtas bendras 19,5 mln. Lt nuostolis, kai užpernai šioje eilutėje buvo 11,7 mln. Lt pelnas.
Ūkio ministerijos (ŪM) parengtoje valstybės valdomų įmonių (VVĮ) 2011 m. apžvalgoje pabrėžiama, kad geriausius rezultatus pernai parodė „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Klaipėdos nafta“, sugebėjusios gauti atitinkamai 150 mln. Lt ir 45 mln. Lt pelno. Išskiriamas ir „Lietuvos paštas“, tačiau ne dėl gautos grynosios 0,7 mln. Lt pelno sumos, o kad išlindo iš tradiciškai bendrovę lydėjusių ilgamečių nuostolių.
Prie jau jau paskirtos valstybės įmonių 213 mln. Lt dividendų duoklės biudžetui, planuojama, kad antrąjį pusmetį prie tos sumos 275 mln. Lt pridurs „Visagino atominė elektrinė“ . Dar 34 mln. Lt nepaskyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„Dėl „Snoro“ bankroto bendra VVĮ dividendų ir pelno įmokų suma bus 65 mln. Lt mažesnė nei prognozuota, tačiau nepaisant to, tai geresnis rezultatas nei 2010 m.“, - sako Rimantas Žylius, ūkio ministras.
Valstybės įmonės didino "popierinį" pelną
Kad reforma nesubyrėtų
Anot ministro, VVĮ reforma atnešė apčiuopiamų rezultatų – didėja šių įmonių skaidrumas, didėja jų veiklos efektyvumas. „Keičiasi požiūris į VVĮ, formuojasi supratimas, kad įmonės turi orientuotis į efektyvią veiklą. Todėl tikimės, kad visos būsimos vyriausybės reformą tęs“, - kalba p. Žylius.
Vyriausybė birželį patvirtino „Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo VVĮ tvarkos aprašą“, kuriuo, be kita ko, įkuriamas Valdymo koordinavimo centras. Jo funkcijos – nuo valstybės įmonių veiklos analizavimo, pasiūlymų teikimo Vyriausybei iki centro darbuotojų dalyvavimo VVĮ kolegialiuose organuose.
Vyriausybė patvirtino potvarkio projektą, kuriuo bus įsteigta komisija VVĮ reformos įgyvendinimo klausimams spręsti. Ji stebės reformos eigą, teiks siūlymus dėl veiklos efektyvumo gerinimo. 7 asmenų komisijoje nėra nė vieno valdžios atstovo.