Idėja įsteigti tokį apdovanojimą atsirado po Antrojo pasaulinio karo, siekiant vystyti Europos vienybės idėją, dėti pamatus socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam Senojo žemyno šalių bendradarbiavimui. Todėl  neatsitiktinai apdovanojimas nuo 1950-ųjų metų yra skiriamas iškiliems politikos (ir ne tik)  pasaulio žmonėms, kurie savo veikla, darbais bei idėjomis prisidėjo puoselėdami europietiškąsias vertybes, dėjo pastangas prie įvairiapusiško stabilumo išsaugojimo Europoje ir pasaulyje. Apdovanotųjų sąrašas išties solidus - tai Žanas Monė, Konradas Adenaueris, Vinstonas Čerčilis, Fransua Miteranas, Helmutas Kolis, Vaclavas Havelas, Ispanijos karalius Chanas Karlas, Nyderlandų karalienė Beatričė ir eilė kitų garsių žmonių. Apdovanojimas buvo skirtas  netgi Europos Komisijai kaip institucijai, taip pat eurui - Europos Sąjungos valiutai, pabrėžiant ekonominio bendradarbiavimo vienybę.

Karolio Didžiojo prizas neretai pavadinamas „politikos Oskaru“ yra įteikiamas istoriniame dabartinės Vokietijos mieste Achene, kuris kadaise dar ankstyvųjų viduramžių epochoje buvo vienas iš svarbiausių Frankų valstybės valdovo, o vėliau ir imperatoriaus Karolio rezidencijų. Karolis, frankų valdovas, gyvenęs VIII - IX a., dažnai istorikų vadinamas Europos tėvu, kadangi sutelkė žemyną po Vakarų krikščionybės vėliava. Jo valdymo laikotarpis siejamas su meno, religijos ir kultūros atsigavimu, mokslų pakilimu (vad. Karolingų renesansas) po Europą alinusių „tamsiųjų amžių“, prasidėjusių žlugus Vakarų Romos imperijai dar V amžiuje. Karolis buvo vienas iš nedaugelio Europos monarchų, kuriam suteiktas Didžiojo vardas. Frankų valstybei tapus imperija ir pasiekus didžiausią klestėjimą, jos valdos apėmė šiandieninės Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Austrijos bei Šveicarijos teritorijas. Karolis rūpinosi valstybės reikalais, pertvarkė teismus, kariuomenę, surengė daugiau nei 50 karo žygių, rūpinosi kultūra, steigė akademijas, skatino mokslo plėtrą.

Apdovanojimo iniciatoriai, skyrę jį šiemet mūsų šalies prezidentei, pabrėžė, kad „ Prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmuo yra išskirtinis, siekiant Europos Sąjungos vienybės ir įveikiant sudėtingus ekonominius išbandymus“. Buvo akcentuoti jos ryžtingi įsipareigojimai, priimami drąsūs ir teisingi sprendimai, nestokojant pasitikėjimo savimi. Taip pat nebuvo užmiršti šalies vadovės nuopelnai jai būnant  Europos Komisijos nare, pabrėžiant „ji sėkmingai reformavo ES biudžetą, priėmė sprendimus, kurie padėjo Bendrijos nariams susitarti sunkiose derybose dėl finansinės perspektyvos“. Apdovanojimas skirtas ir „už Baltijos kraštų priartinimą prie Europos“.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsiimdama jai skirtą apdovanojimą pabrėžė, kad tai ir visų Lietuvos žmonių nuopelnas.