Senasis Vilnius buvo kelių civilizacijų traukos ir sandūros miestas, o kartu - dešimties konfesijų miestas. Katalikų, ortodoksų, graikų apeigų katalikų, sentikių, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų , antitrinitorių, karaimų, musulmonų ir judėjų miestas … Besiskiriantys etnine kilme ir išpažįstama religija lietuviai, lenkai , rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, vokiečiai , karaimai, totoriai (, žydai paliko žymę miesto panoramoje, šiandienos senamiestyje bažnyčių bokštai stiebiasi masyvių auksuotų gotikinių ir barokinių bažnyčių kupolų fone, o Žvėryno priemiestyje praeiviui maloniu atradimu tampa Rytais dvelkianti, maurų stiliumi pastatyta karaimų kenesa . Tačiau Vilnius – ne vien civilizacijų mozaika, o jų kūrybiškas derinys,susiklostęs per ilgus šimtmečius.Daugybės konfesijų paliktas pėdsakas kultūroje rodo religinės tolerancijos dominavimą mieste ir valstybėje, religinės tolerancijos, kuriai teko skausmingas laikmečių išbandymas.Religinio pakantumo dėka Vilniuje suklestėjo amatai ir prekyba,kūrėsi įvairių profesijų gildijos.

Ar šiandienos tolerancijos iššūkiai (nekalbame vien tik apie religiją) dabartinėje visuomenėje tebėra aktualūs? Ko gero taip, nes nuo visuomenės pakantumo lygio, požiūrio į kitų etninių grupių žmones,jų puoselėjamas vertybes priklauso valstybės prestižas, verslo sėkmė, investicijų pritraukimas, užsienio šalių gyventojų požiūris į mus. Lietuva per 23 nepriklausomybės metus yra nemažai pasiekusi, tampame šalimi,galinti pasigirti patrauklia investicine aplinka. Lietuvą pasirinko, joje gyvena ir savo verslą plėtoja nemažai Europos Sąjungos šalių piliečių,taip pat iš Indijos, Pakistano, Turkijos,Afrikos šalių. Susidarė nedidelės imigrantų mini bendruomenės, puoselėjančios ne tik verslą,bet ir kultūrą, papročius. Daugiakultūriškumu, tautine įvairove Vilnius šiandien yra panašus į kitas Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių sostines.