Po beveik ketverių metų parengiamųjų darbų UAB Lamikara“, kuri anksčiau vertėsi tarptautinių krovinių gabenimu ir prekyba metalo gaminiais, pradėjo gaminti mineralinį vandenį „Vaiva“. Vanduo išgaunamas ir išpilstomas Rokiškyje ir kol kas juo prekiaujama tik vienoje Vilniaus parduotuvėje, tačiau rinkos naujokai įsitikinę naujo produkto sėkme.

Prisotintas druskų

Vidas Daubaras, Vilniaus UAB „Lamikara“ marketingo vadovas, sako, jog verslo būtų net nepradėję, jei nebūtų įsitikinę, kad pasiūlys tai, ko rinkoje iki šiol nebuvo, – panašios sudėties mineralinio vandens neišgaunama nei Lietuvoje, nei aplinkinėse valstybėse.

Į naują verslą vilniečiai pasuko susipažinę su daugiau kaip prieš du dešimtmečius tuometinės Lietuvos Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorijos išduota pažyma, kad Rokiškio gręžinio vanduo yra gydomasis vanduo, tinkamas vartoti „gydant lėtinius skrandžio, kepenų, tulžies pūslės bei žarnyno susirgimus“.

Nors ženklinant natūralų mineralinį vandenį draudžiama deklaruoti jo gydomąsias ar su ligų profilaktika susijusias savybes, p. Daubaras atkreipia dėmesį, jog pagal ištirpusių medžiagų koncentraciją „Vaiva“ lenkia beveik visus konkurentus, gal tik išskyrus „Vytautą“. O dėl unikalios sudėties ir skonio savybių vandens kaina aukštesnė nei kitų gamintojų.

„Orientuojamės į brangesnio vandens segmentą“, – pabrėžia įmonės atstovas.

„Vaiva“ vietoj „Sartų“

Ankstesni gręžinio savininkai, nors jau buvo užpatentavę ir mineralinio vandens vardą „Sartai“, verslo taip ir nepradėjo. Tad įsigijus gręžinį, „Lamikara“ akcininkams teko užsikrauti visą biurokratinę naštą pradedant detaliuoju vandens gavybos sklypo plano derinimu ir baigiant „Vaiva“ butelio etikete, dizainu, vardo patentavimu.

„Vaiva“ pavadinome todėl, kad tai skambus trumpas vardas, juk vardais pavadinti ir kiti mineraliniai vandenys, kaip „Birutė“, „Akvilė“ ar „Rasa“, – atkreipia dėmesį marketingo vadovas.

Kol kas dirbama viena pamaina ir per mėnesį planuojama pagaminti apie 240.000 butelių vandens. Jis pilstomas į 1,25 l ir 5 l tarą. Daugiausia rūpesčių verslo pradžioje kelia produkcijos realizavimas. Nors šiuo metu tariamasi su tiek nedideliais, tiek stambiaisiais prekybos tinklais, verslininkai įsitikinę, kad unikalios sudėties mineralinio vandens vieta – vaistinių lentynose.

„Manau, jog mūsų vanduo turėtų būti parduodamas vaistinėse ir bandysim į jas patekti“, – tikina p. Daubaras.

Pripažintų –15

Mineralinis vanduo yra vienintelis maisto produktas, kurį valstybė įvertina, ar jis atitinka visus keliamus reikalavimus, ir apie tai viešai paskelbia. Europos Sąjungos oficialiame leidinyje šiuo metu skelbiamas 15 Lietuvoje pripažinto natūralaus mineralinio vandens sąrašas, kuriame, be „Tichės“, „Vytauto“, „Akvilės“, „Neptūno“, „Rasos“ ir kitų, yra ir „Vaiva“.

Valentinas Lukoševičius, seniausiais šalyje mineralinio vandens UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ vadovas, sako, naujoko negalintis vertinti, nes apie jį nėra girdėjęs. Tačiau prognozuoja, kad jeigu vanduo nebus eksportuojamas, vidaus rinkoje jam įsitvirtinti bus sunku.

„Konkurencija didžiulė, dėl emigracijos gyventojų mažėja, o čia likusiųjų pajamos neauga, todėl vartojimas nedidėja“, – teigia p. Lukoševčius.

Per 2011 m. mineralinio vandens pardavimas Lietuvoje smuktelėjo 4%, iki 140 mln. litrų. Tuo tarpu vandens gamintojų, kaip spaudoje yra skelbusi tyrimų bendrovė „Nielsen“, pernai buvo 73 arba 6 daugiau nei prieš metus. Beje, 7 gamintojai dalijasi maždaug 80% rinkos, iš tų septynių 6 – Lietuvos bendrovės.

„Rinka prisotinta, kovojame tarpusavyje atimdami pirkėjus vieni iš kitų. Jei eksporto nėra, augti vidaus rinkoje neįmanoma”, – naujoką įspėja „Birštono mineralinių vandenų“ vadovas.