„Norėtume matyti didesnį skolinimo verslą šiose šalyse ir tam turime pajėgumų“, – telefoninėje konferencijoje trečiadienį kalbėjusį Michaelą Wolfą, „Swedbank“ grupės generalinį direktorių, cituoja „Bloomberg“.

2009 m. „Swedbank“ paskolų ir indėlių santykis Baltijos šalyse sudarė 220%. Tuomet bankas deklaravo ketinimus sumažinti rodiklį iki 130-140%.

Anot p. Wolfo, šiuo metu santykis sudaro 115% ir tai suteikia erdvės vėl skolinti.

Tuo tarpu SEB teigia padidinęs skolinimą Baltijos šalių viešajam sektoriui. Antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, jis padidėjo 1% iki 99 mlrd. SEK (apie 40 mlrd. Lt).

Annika Falkengren, SEB generalinė direktorė, šią savaitę spaudos konferencijoje taip pat aiškino, kad bankas jaučia nedidelį verslo paskolų paklausos pagyvėjimą.

Gegužę skelbta, kad bankai Lietuvoje žada švelninti kai kurias paskolų sąlygas verslui, tačiau didžioji įmonių dalis verslo plėtrą ir toliau ketina vykdyti be bankų paskolų, rodo naujausi Lietuvos banko dukart per metus atliekamos apklausos duomenys.

Geriau subalansuotos

„Mes niekada nemažinome skolinimo lygio ir neatsitraukinėjome kaip kai kurie kiti bankai. Paklausa Baltijos šalyse auga ir nors ten ne viskas dar yra puiku, jie grįžta ir atsigauna“, – interviu telefonu trečiadienį sakė Christianas Clausas, „Nordea“ banko generalinis direktorius.

Anot jo, regione yra rizikos, mat Baltijos šalys priklauso nuo Europos.

„Tačiau mes matome daug didesnės rizikos daugelyje Vakarų Europos šalių“, – pabrėžė p. Clausenas.

Jis nurodė, kad Baltijos šalys per krizę atliko ūkio pertvarkas ir dabar šių šalių ekonomikos yra geriau subalansuotos.

Draudimo nuo šalių kredito rizikos sandorių (angl. Credit Default Swap, CDS) kaina rodo, kad finansų rinkos Baltijos šalis verta palankiau nei kai kurias euro zonos valstybes. Pavyzdžiui, Latvijos ir Lietuvos CDS siekė atitinkamai 239 ir 220, tuo tarpu Italijos – 509. Tai reiškia, kad apsidrausti nuo Italijos nemokumo kainuoja vos ne pustrečio karto brangiau nei nuo Lietuvos. O Estijos rizika, finansų rinkų vertinimu, mažesnė ir už Austrijos bei Prancūzijos.

„Verslo žinių“ portalas rašė, kad gegužę bankų bendrasis paskolų portfelis Lietuvoje padidėjo 252,6 mln. Lt, iki 53,9 mlrd. Lt. Tai lėmė 266,4 mln. Lt paskolų privačiam verslui augimas, skelbė Lietuvos bankų asociacija.

Paskolų portfelį labiau padidinti trukdė 36,1 mln. Lt sumažėjęs paskolų privatiems asmenims portfelis.