Apie pensij? atsiradim? ir pensij? fondus

Lietuvoje gana danai netyla kalbos apie socialinio draudimo sistemos problemas, “Sodros” , kaip institucijos veiksnum?, pasirinkt? priva?i? pensij? kaupimo fond? perspektyvas. Kalbos kol kas atrodo ni?rios ir b?sim? pensinink? nediugina d?l prast?jan?ios šalyje demografin?s pad?ties, didelio masto darbingo amiaus moni?, ypa? jaunimo , emigracijos. Ar sugeb?s valstyb? rasti l?š? mok?ti utarnautas pensijas b?simiems pensininkams teb?ra kankinantis klausimas, kurio atsakym? gaubia migla ir neinia.

Ta?iau š?kart nor?tus pavelgti ? praeit? ir pakalb?ti apie  tai, kas ir kokiomis aplinkyb?mis paskatino pensij? atsiradim?, kod?l tai reik?jo ?gyvendinti.

odis “pensio“ lotyn? kalboje reiškia „išmok?“. Ta?iau dabartin? pensij? sistem? suk?r? ne senov?s rom?nai. Sistemos pradininku galima laikyti „gelein?“ Vokietijos suvienytoj?, kancler?  Otto von Bismarck?. Ta?iau ir nuo jo laik? pensijos, pensij? paskirtis gerokai pasikeit?. Nors kancleris toli grau nesimpatizavo to meto Vokietijoje plintan?ioms socialistin?ms id?joms bei atsiradusioms politin?ms organizacijoms darbinink? teis?ms ginti, visgi jo iniciatyva buvo priimta nemaai socialini? ?statym?, kurie utikrint? pirmiausiai valstybin?s santvarkos stabilum?, ukirst? keli? galimiems neramumams. 1883 m. priimamas Sveikatos draudimo ?statymas, pagal kur? visi šalies gyventojai tur?jo apsidrausti ir mok?ti tam tikr? mokest?, be to, ligos atveju buvo apmokamos ligonio išlaidos. Kitais metais priimamas Nelaiming? atsitikim? draudimo ?statymas, na o 1889 m. Bismarcko iniciatyva išleidiamas Pensij? ir invalidumo draudimo ?statymas. Tiesa, reikt? pabr?ti, kad tuometin?s išmokos buvo menkos, ta?iau tai buvo pradia ir tapo pavyzdiu kitoms to meto Europos šalims. 

Antra vertus, nors tos išmokos priklaus? ir tarnautojams, ir darbininkams, ir netgi ?kininkams, gauti pensij? nebuvo pati papras?iausia uduotis vien d?l palyginti trumpo vidutinio amiaus. Mat O. von Bismarckas nustat? nemenk? tiems laikams pensinio amiaus rib? – 70 met?.

Ne ilgai trukus pensij? sistem? ?ved? ir Danija – 1891 metais. Šioje valstyb?je ji buvo nuolat ple?iama, ? j? ?traukiama vis daugiau moni?. Ilgainiui Danijoje atsirado kaupiamoji pensij? pakopa.

Tod?l „gerov?s valstybe“ vadinamos šios šalies pilie?iai dabar gali jaustis išties oriai: 2009 metais vidutin? atlyginim? gavusio dano pensija siek? daugiau nei 90 proc. jo ankstesni? pajam?.

Kada atsirado pensij? fondai ir kokie jie buvo? Uuomazgos siekia dar XIX amiaus pabaig?. Pirmieji pensijas prad?jo gauti valstyb?s tarnautojai, ta?iau šie pinigai buvo skiriami iš biudeto ?plauk?. Ta?iau toks modelis visiškai netiko darbdaviams, tad pastarieji ?m? si?lyti kaupiam?sias pensijas b?simoms išmokoms.

Vieningos sistemos tuome?iu niekur nebuvo, tod?l kaip ?mon? nor?jo, taip ir elg?si. Tod?l pensij? kaupimas buvo ne tik r?pinimasis darbuotojo senatve, o siekis išlaikyti kvalifikuot? darbinink? savo bendrov?je, viliojant j? b?simomis išmokomis.

Po Antrojo pasaulio karo daugelyje šali? nuspr?sta neapmokestinti ?mok? ? kaupiamuosius pensij? fondus. Tod?l pastarieji tapo ypa? populiar?s.

Ta?iau valstyb?s suvok?, kad darbdavi?  steigiami ir valdomi fondai tapo galingu socialiniu ?rankiu, tod?l ?m?si grietesnio reguliavimo: ?m? nurodin?ti, kur galima investuoti, kokios turi b?ti išmokos, garantijos ir pan.

Fondus ?steigusiems darbdaviams tai, suprantama, nepatiko. B?tent tuomet ?m? kurtis savarankiški, nuo ?moni? visiškai nepriklausomi pensij? fondai. Jie – labai panaš?s ? dabartinius ar net iš esm?s tokie patys, nes buvo nutarta siekti pelno investuojant surinktas pensij? ?mokas.

Lietuvoje šiuo metu veikia trys dešimtys pensij? fond?. Nelygu fondo pasirinktos investavimo kryptys, skiriasi ir rizika, prisiimama jiems patik?jus pinigus.