„Kai sunkmetis ir finansinė padėtis išties nelengva, natūralu, kad mugė neįvyko, kaip ir daugybė kitų renginių. Bet žiūrint į „ArtVilnius“ perspektyvą – nesurengus jos vienais, kitais metais, ji tiesiog mirtų“, – sakė p. Stomienė.

„ArtVilnius“ rengėjai šiemet kvėpuoja lengviau: jie tikisi, kad pagaliau nusistovės mugės finansavimas ir dalis lėšų, leidžianti pasikviesti norimų dalyvių, bus skiriama iš anksto. Juolab kad mugę globoti nuo praėjusių metų ėmėsi Vilniaus miesto savivaldybė, geranoriškai renginį vertina Kultūros ministerija. „Geras ženklas, – šypsosi p. Stomienė, – jau turime mugės katalogą, pirmąsyk taip anksti prieš mugę.“

Šiemet „ArtVilnius“, matuojant pagal dalyvius, kiek mažesnė nei pernai (dalyvaus 53 (pernai – 65) meno galerijos iš 12 (pernai –17) šalių, nuo Indijos iki Amerikos), tačiau, pasak mugės meno vadovės prof. dr. Ramintos Jurėnaitės, kokybės kartelės rengėjai nenuleido. Skaičiuojama, jog šiemet daugiau nei 500 menininkų pristatys per 1.000 meno kūrinių. Be to, „Litexpo“ erdvėse veiks skulptūrų ir instaliacijų paroda „Takas“, parengta filmų ir videofilmų apie menininkus programa, vyks edukacinė programa vaikams, jaunimui ir suaugusiems lankytojams, susitikimų su menininkais, podiumo diskusijų, paskaitų, akcijų, performansų.

„Blogiausia, – šypsosi dr. Jurėnaitė, – kai atsitinka taip, kad ten, kur rodomas menas, žmonės nuobodžiauja. Šioje mugėje jie tikrai nenuobodžiaus.“Mugės programa – www.artvilnius.lt

Tiesia tiltus

Pasak dr. Jurėnaitės, užsimoję rengti pirmąją „ArtVilnius“, mugės rengėjai darė tai, ko niekad lig tol nebuvo darę. Dabar jie stengiasi išsaugoti, ką atrado ir sukūrė gero, o sykiu kuria naujus dalykus.

„Saugome savo koncepcijos principus. Mes negalime konkuruoti nei su Bazelio „Art Basel“, nei su Kaselio „Documenta“, britų „Frieze“ ar kitomis garsiosiomis mugėmis, turinčiomis milijoninius biudžetus. Mūsų tikslas yra susikurti savo veidą, pasiekti, kad mūsų mugė būtų Rytų ir Vakarų, kaip lygiaverčių partnerių, susitikimo vieta“, – sako dr. Jurėnaitė. Anot jos, didžiosiose mugėse vis tik vyrauja Vakarų šalių šiuolaikinis menas, ir Vilniaus mugė turi tuo pasinaudoti, pristatydama šiuolaikinį meną iš Rytų. Tuo labiau kad 1.000 km spinduliu aplink Vilnių nieko panašaus į „ArtVilnius“ nerengiama.

Bene ryškiausias Rytų šiuolaikinio meno pavyzdys šiemet turėtų būti latvių galerijos „21“ vadovės Ivonnos Veihertės surinkta didelė šiuolaikinio indų meno kolekcija. Tie, kas domisi menu, žino, kad kolekcininkų akys pastaraisiais metais krypo į Kiniją, tačiau Indija sparčiai braunasi į pirmąsias gretas – ir su augančia ekonomika, ir su šiuolaikiniu menu.

Pasak dr. Jurėnaitės, charakteringas „ArtVilnius“ bruožas yra tas, jog į ją atvykstama ieškoti kontaktų. Kitas dalykas – dalis garsių galerininkų kaip antai Walteris Bischopas iš Berlyno, treti metai čia atvažiuoja tiesiog iš entuziazmo, nesitikėdami parduoti savo darbų. Kita vertus, sudaroma ir sandorių. Pasak p. Stomienės, pernai buvo sudaryta apie 100 sandorių, tačiau pirkimas muge nesibaigia, nenutrūksta ir užmegzti kontaktai.


Tarp saugotinų mugės dalykų dr. Jurėnaitė pamini ir jaunojo kolekcininko kampelį, pernai turėjusį didelį pasisekimą. Jame eksponuojami ne daugiau kaip 350 Lt kainuojantys kūriniai, nuo jų būsimas kolekcininkas be didelių išlaidų gali pradėti lipdyti savo kolekciją. Nors kolekcininko kampelyje eksponuojamų darbų kaina palyginti neaukšta, meninė jų kokybė nėra prastesnė.

„Visada kovojom dėl parduodamų objektų meninės vertės. Jei nusileisi, apskritai nebeliks prasmės rengti mugę. Juk labai svarbu, ką čia ras atvažiuojantys užsienio galerininkai, žurnalistai“, – pabrėžia dr. Jurėnaitė.

Lygiai tokios pat griežtos koncepcijos laikytasi kviečiant į mugę galerijas – ir lietuvių, ir užsienio. „Bet kokių galerijų galim surinkti begalę. Jeigu nori gerų, reikia iš anksto žinoti savo galimybes, finansus, kad galėtum pasikviesti garsių galerijų, o šios iš anksto planuoja dalyvavimą didžiosiose mugėse“, – sako „ArtVilnius“ meno vadovė. Ji apgailestauja, jog šiemet į mugę neatvyksta lenkai nei rusai. Pastariesiems kelią į Vilnių užtvėrė logistika ir formalumai. Jau turėję kitų planų lenkai pažadėjo atvykti kitąmet.

Lietuvos galerijos pristatys žymiausių mūsų šalies kūrėjų, nacionalinės premijos laureatų ir jaunų, bet pripažintų menininkų darbų. Lankytojai ras V. Antanavičiaus, E. A. Cukermano, A. Jacovskio, L. Katino, V. Kisarausko, A. Švėgždos, A. Petrulio ir daugelio kitų tapytojų darbų. Bus demonstruojama fotografų A. Aleksandravičiaus, R. Rakausko, A. Sutkaus darbų. Skulptūrų ir instaliacijų pristatys A. Kasparavičius, A. Erminas, A. Petkus, J. Laivys, K. Lanauskas, K. Svirnelis, M. Tendziagolskis, P. Mazūras, R. Milkintas, Ž. Landzbergas. V. Tarasovo instaliaciją demonstruos „Lietuvos aido“ galerija. Videomeno kolekcija sudaryta iš videomenininkų E. Janso, J. Barilaitės, L. Buivydaitės, G. Makarevičiaus, K. Inčiūraitės, A. Kviliūno, R. Sakalausko, G. Jonaičio kūrinių.