Ar Lietuvoje yra vietos senukams?

Nereikia n? aiškinti, kad lavinti pagyvenusius mones – ne tas pats, kas d?styti 20-me?iams studentams. Skiriasi ne tik j? poi?ris ? mokslus, bet ir inios, pasirengimas, pagaliau – poreikiai. Ta?iau dr. Zita ebrauskien?, Medardo ?oboto tre?iojo amiaus universiteto rektor?, tikina, kad taip tik ?domiau, o per paskaitas daug pasisemia ir klausytojai, ir d?stytojai.

1995 m. Nepriklausomyb?s akto signataras Medardas ?obotas, gerontolgas, ?steig? Tre?iojo amiaus universitet? (TAU) pagyvenusiems mon?ms. Susidom?jimo šiais mokslais nestinga ir dabar: universiteto rektor?s dr. ebrauskien?s odiais, 11-oje TAU fakultet? Vilniuje paskaitas lanko apie 800 klausytoj?. Visoje šalyje veikia apie 20 filial?. Skai?iuojant ir savarankiškai, be „centro“ pagalbos veikian?ius filialus, tre?iojo amiaus universitetuose Lietuvoje mokosi apie 16.000 vyresnio amiaus moni?.

Tai – neformalus švietimas, ?ia n?ra egzamin? ar ?skait?. Ta?iau studentai d?l to n?ra maiau motyvuoti – yra ir toki?, kurie nuo ryto iki vakaro praleidia TAU fakultetuose, – vienur d?sto, kitur mokosi.

„Kai klausiame, kod?l jie ateina ir ko tikisi, paaišk?ja, kad inios – antrame plane. Daugiausia pagyvenusi? moni? kreipiasi ? TAU nor?dami susirasti draug?, mat jiems labai tr?ksta bendravimo. Jie ne tik mokosi, bet ir su naujais bi?iuliais keliauja, aktyviai leidia laik?“, – pasakoja dr. ebrauskien?. Ji prisimena, kad per ši? mokslo met? udarymo švent? regioniniame Verki? parke susirinko apie 200 moni?.

„Kokia buvo iškyla, kokie stalai! Ir eiles deklamavo, ir šoko, ir vienas kit? sveikino“, – šypsosi pašnekov?.

Ji ?sitikinusi, kad TAU turi daugyb? udavini?. Išsilavinimas, papildomi usi?mimai ir bendravimas – dar ne viskas. „Dar vienas m?s? udavinys – ? šeimas nešti naujoves. Paprastai jas namie pristato vaikai, o mes padedame senoliams tapti šiokiais tokiais inovatoriais. Sakykim, Nam? ?kio fakultete nagrin?jame naujausias buitin?s chemijos naujoves, darb? organizavimo ergonomik? ar pan.“, – aiškina pašnekov?.

Projektai vyresniems

Dr. ebrauskien? pasakoja apie TAU id?j? kurti nauj? fakultet?, pvz., Religij? studij?. Pašnekov? tikisi atnaujinti interneto svetain? ir ?vesti nuotolinio mokymo modulius negalintiems išeiti iš nam? mon?ms. Deda vil?i? ir ? verslo pradmen? studijas. Pernai ?vyk?s projektas – banko „Swedbank“ senjor? finans? akademija, – p. Zitos nuomone, suteik? joms neblog? pagrind?.

T?syk bankas pareng? 15 senjor?-konsultant?, o jie v?liau skirtinguose filialuose konsultavo kitus senjorus.

„Pagyven? mon?s nesijau?ia patogiai kreipdamiesi pagalbos ? jaunim?. M?s? kompiuterinis raštingumas menkesnis, o jauniems mon?ms viskas paprasta: ?ia paspaudi, ?ia nuvedi, ir kas gi tau neaišku. Tuo ir pasibaigia, – šypsosi pašnekov?, – nes jauno mogaus senolis daugiau nebevargins su tuo pa?iu klausimu.“

Ji prisimena dar vien? nauding? projekt? – „Auksarankiai“, vykdom? su K?rybinio ugdymo centru. Dabar senjorai auksarankiai gamina ?vairius daiktus, v?liau jie bus pateikti internetin?je parduotuv?je.

Dar viena TAU naujiena – sutartis su Edukologijos universitetu, šie universitetai tapo socialiniais partneriais. Vienas iš bendradarbiavimo rezultat? – netrukus TAU kelsis ? Edukologijos universiteto skiriamas patalpas. Iki šiol TAU patalp? netur?jo ir fakultetai buvo išsibarst?. Ponia Zita, tuome?io Pedagoginio universiteto docent?, buvo gavusi patalpas jos vadovaujamam TAU Nam? ?kio fakultetui. Kitiems fakultetams patalpas suteik? Gedimino technikos universitetas, Lietuvos technikos biblioteka ir t. t.

„Kur dekanai susiranda patalpas, ten ir dirbame. Universitetas registruotas bute“, – sk?steli rankomis dr. ebrauskien?.

Savo ruotu TAU suteikia galimyb? Edukologijos universiteto studentams atlikti tyrimus gerontologijos, andragogikos (suaugusi?j? mokymo) temomis. Magistrantai ?ia d?sto paskaitas, taigi ir patys ?gauna d?stymo patirties.

Dr. ebrauskien? neabejoja TAU aktualumu senjorams, ta?iau skundiasi, jog universitet? visai pamiršo likusi visuomen?s dalis.

Senjorai savanoriai

Ponia Zita pabr?ia: senjorai nori ne tik upildyti rengini? auditorijas, bet ir patys organizuoti diskusijas, jose dalyvauti. J? eidia kvietimai ? beprasmius renginius, jos odiais, skirtiems tik „varnelei“ br?kštel?ti: renginys ?vyko, dalyvavo pagyvenusi? moni?.

„Raskite racional? gr?d?: mus kvie?ia ? Seim? diskutuoti apie dorybes, bet argi senjorams reikia per paskaitas ?rodin?ti doros svarb??“ – stebisi ji.

Jie patys rank? sud?j? nes?di. Dalyvavo Europos dienose, sureng? tautodail?s dirbtuves, v?liau – dirbini? parod?, šiemet organizuos festival? „Su daina gyventi lengviau“. Senjorai rengia konferencij? ir ?vairi? akcij?, pvz., spalio 1-?j?, mokslo met? atidarymo proga sodins senjor? ?uolyn? prie Edukologijos universiteto. Savanoriai nuolat prii?ri kelis skverelius – Jurgos Ivanauskait?s, Kair?n? botanikos sod?.

Vienas iš TAU prioritet? – suteikti ?vairiapus? param? vaikams, jaunuoliams. Šiuo tikslu b?rys senjor? lank?si Rumunijoje. Dabar p. Zita svarsto, jog nor?t? aktyviai prisijungti prie socialinio projekto „Pats“, padedan?io vaik? nam? globotiniams kibtis ? gyvenim? šiuos namus jau palikus.

„Sulauk? pilnametyst?s, j? globotiniai gauna išmokas ir išeina, jais niekas nebesir?pina. Mes norime, kad m?s? darbuotojai b?t? j? mentoriai, patar?jai. Juk kartais vaikams ne tiek to pinigo reikia, kiek bendravimo, paramos“, – kalba dr. ebrauskien?. Ji ?sitikinusi, kad ilgainiui tai gal?t? išsivystyti ? labai didel? projekt?.

Ta?iau pašnekov? nemano, kad to gana.

„Kaip nevyriausybin? organizacija, dirbanti asociacijos pagrindais, galime daug didesn? darb? nuveikti, pad?ti valstybei. Galime vesti pilietiškumo pamokas mokyklose, dirbti savanoriais – pvz., slaugos srityje. Jeigu tik ? mus b?t? kitaip i?rima“, – sako TAU rektor?.

Kur seneli? pinigai

Pašnekov? pasakoja, jog renkantis lektorius labai praver?ia paintys universitetuose, juk pinigais u paskaitas atsilyginti TAU negali. „Tiesiog kreipiam?s ? lektorius su prašymais. O g?lytei ar saldainiams iš sav? sukrapštome“, – g?teli ji. Sako, visa laim?, jog TAU lektoriai kvalifikuoti ir geranoriški. Tarkime, Istorijos fakultete paskaitas skait? habil. dr. Alfonsas Eidintas, Vilkaviškio muziejaus direktorius Antanas ilinskas.

Doc. dr. Vida Kniurait? aktyviai ?sijung? ? TAU veikl?, psicholog? Dovil? Jankauskien? skait? paskaitas be jokio atlyginimo. „Grau, bet kartu ir graudu – kad negali niekuo atsilyginti", – šypteli pašnekov?.

J? piktina, kad suaugusi?j? švietimo srityje vartomi didiuliai pinigai, o TAU iš to beveik nieko negauna.

„Suaugusi?j? švietimui skiriami milijonai, o mes iš visos paramos gauname kelias knygeles apie andragogik?“, – tikina p. Zita. Ji pateikia pavyzd?: Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo ir pl?tot?s centro (UPC) projektui „Suaugusi?j? švietimo sistemos pl?tra suteikiant besimokantiesiems asmenims bendr?sias kompetencijas“ Europos socialinis fondas skiria apie 15 mln. Lt (6.749.820 Lt – I etapui, 8.520.180 Lt – II etapui), bet TAU iš to – jokios naudos.

Projekto svetain?je „www.suaugusiujusvietimas.lt“ vardijama, kad per pirm?j? etap? buvo surengti suaugusi?j? mokymai 25 savivaldyb?se pagal 15 moduli?, sukurtos lanks?ios mokymosi formos, tobulinama suaugusi?j? švietimo vadov? kompetencija, kuriama nauja metodin? mediaga, didinamos informavimo, neformalaus švietimo paslaug? prieinamumo galimyb?s. Vienas iš II etapo tiksl? – stiprinti TAU veikl?.

„Man atsiunt? pagal s?raš? 8 ar 10 knyg?. M?s? mon?s j? neskaitys, jos reikalingos tik ši? srit? studijuojantiesiems, – aiškina ji. – Tai v?lgi tik „varnel?s“.“

Dr. ebrauskien?s nuomone, pinigai lektoriams, komunalin?ms paslaugoms apmok?ti, tinklalapi? k?rimui b?t? daug reikalingesni.

Vilma Sargautait?, UPC projekt? vadov?, V „Savaitgaliui“ paaiškino, kad nors šio projekto dalis ir skirta TAU, bet visas projektas orientuotas ne ? tre?i?j? ami?, bet apskritai – ? suaugusi? moni? bendr? kompetencij? pl?tim?. O kas ir kaip tas kompetencijas ple?ia, priklauso nuo vieš?j? pirkim? rezultat?. Juose daniausiai dalyvauja universitet? atstovai, su ugdymu susijusios asociacijos, nevyriausybin?s organizacijos, usiiman?ios suaugusi?j? švietimu.

Paklaustas, kaip einasi vystyti UPC projekto II etap? ir kam skiriami pinigai, Saulius Samulevi?ius, UPC Suaugusi?j? t?stinio ugdymo skyriaus ved?jas, aiškina, jog pinigai pagal paramos sutartis kokiems nors subjektams neskiriami. „Tie pinigai (8.520.180 Lt, – V) – tai bendras biudetas. Pagal strukt?rin?s paramos taisykles, suskai?iuojamos visos išlaidos – administravimo ir kt., tada organizuojami ?vair?s pirkimai, mon?s darbinami ? vienas ar kitas pareigas, pvz., veiklos koordinavimo ir pan.“

Anot p. Samulevi?iaus, teikti dotacijas ar gryn? param? kokiam nors universitetui neleidia Europos socialinio fondo reglamentai. Paramai gauti reik?t? kokios nors vyriausybin?s programos, paramos projekt? ir pan.

„TAU tur?t? rašyti projektus konkursams, o j? vyksta ?vairi?. Gal?t? ir nemaos vert?s rašyti, tik kad sugeb?t? administruoti", – aiškina p. Samulevi?ius. Anot jo, UPC rengiamas „stambus nacionalinis projektas“ n?ra skirtas vienai ar kitai organizacijai.

„Mes imame Lietuvos mastel?, išgryniname problemas, rašome, kad stiprintume t? strukt?r?, sistem?“, – kalba valdininkas.

„Neinau, k? jie mano, bet yra patvirtintos tvarkos. Yra tvarka, proced?ros ir pinigai skirti tam, kam jie skirti. Tai yra nacionalinis projektas, o ne dalyb? reikalas“, – atremia p. Samulevi?ius Tre?iojo amiaus universiteto atstov? ?sitikinim?, jog b?t? naudingiau gauti pinig? praktin?ms reikm?ms.

Dabar TAU ?vairi? paslaug? suteikia Lietuvos universitetai, gaunama šiek tiek l?š? iš gyventoj? sumok?t? pajam? 2% dalies, be to, renkamas stojimo ? TAU mokestis – 10 Lt. Netrukus šis mokestis tur?t? b?ti kei?iamas kasme?iu ir kiek didesniu.

„Tai – ašaros. Pagrindin?s m?s? gaunamos l?šos – iš projekt?. Bet v?lgi, festivaliui „Su daina gyventi lengviau“ Vilniaus savivaldyb?s praš?me 10.000 Lt, gavome 1.000 Lt. Ketiname rengti stovykl?, prašome 7.000 Lt, ar gausim – dievai ino“, – svarsto universiteto rektor?.

Išsiaiškin? finansinius dalykus, gr?tame prie paties lavinimosi. „Senjorams paskaitas skaityti dargi ?domiau, – p. Zita lygina patirt? tuometiniame Pedagogikos universitete ir TAU. – Po paskaitos jie neišsilaksto, uduoda klausim?, dalijasi savo patirtimi. O patirties jie turi daug ir domisi viskuo.“

„Kai kurie d?stytojai l??iau ar tyliau šneka, o senjorams reikia garsiai, grietai, aiškiai. Be to, jie iškart klausia, iš karto komentuoja. Turiu prieš paskaitas pasakyti: kolegos, j?s prityr?, visk? inot, bet b?kit malon?s, spr?skim po paskaitos, leiskite lektoriui išd?styti mediag?“, – šypsosi p. Zita. Po akimirkos priduria – jie d?mesio nori. „D?l to per atidarymo, mokslo met? pabaigos šventes mes kvie?iame atstov? iš vis? valstyb?s instancij? – ministerij?, Seimo. Manote, ateina? N? vienas. Tada rankas nuleidi – atrodo, kad dirbi, o niekam nereikia“, – sako ji. Anot pašnekov?s, ir minit vyresni? moni? metus taip reikalingo d?mesio neparodoma. Ji primena: pagyvenusi? moni? daug?ja – Europa, o ir Lietuva sensta, senjor? ?ia per 60%. „Pagaliau mes ir rink?jai. Bet ir t? pastebi tik prieš rinkimus“, – apgailestauja dr. ebrauskien?.

Laimingi kurdami

Mokslai – ne vienintelis pasirinkimas senjorams, norintiems ir sulaukus pensinio amiaus lavintis bei bendrauti su panašiai m?stan?iaisiais.

Arvydas Bago?i?nas, Vš? Vilniaus dizaino mokymo centro direktorius, prieš 10 m. nutar?, kad iš?jusiems ? pensij? mon?ms pagelb?t? menin? veikla, ir prad?jo senjorams rengti dail?s pamokas.

Toki? mint? p. Arvydui pam?t?jo jo paties gyvenimo aplinkyb?s: jo motina dailinink? Laima Bago?i?nien? iš?jo ? pensij? ir tapo akivaizdu, kad k?rybin?s veiklos jai labai stinga. Nuo tada kasmet p. Arvydas organizuoja apie 4 plenerus skirtinguose Lietuvos miesteliuose, rengia senjor? darb? parodas.

Kursai n?ra nemokami – senjorai atseik?ja po 50 Lt per m?nes?. Kartais pavyksta gauti ES fond? paramos. Pašnekovas suaugusiesiems veda interjero dizaino ir kraštovaizdio dizaino kursus, tad iš ši? mokym? pats gyvena ir senjor? usi?mimams, parodoms priduria. Jo nuomone, dauguma senjor? ? studij? ateina susipainti su daile, ta?iau galiausiai visiems svarbiausiu tampa bendravimas.

Viena studijos nar?, pernai tautodailinink?s vard? gavusi Stanislava Bijeikien?, atkreipia d?mes? ? dar vien? dalyk?. „K? man tai reiškia? Tai – mano gyvenimas, senos svajon?s išsipildymas. Aš ir sveika, ir laiminga, ir su bendramin?iais susitinku. Man labai ?domu ir darau tai, ko jaunyst?je negal?jau – mat buvo pokario metas, sunk?s laikai“, – pasakoja p. Stanislava. Iš?jusi ? pensij?, ji aptiko Dizaino mokymo centro skelbim?.

„Tuoj pat atb?gau ir nuo to karto, 2005 m. rudens, lankau ši? studij?. Tapau tautodailininke, parod? kelet? surengiau, personalini? ir bendr?, buvo išveta ir ? Varšuv? po paveiksl?l? m?s? senjor? darb? parodai. Dabar skubu ruošiu – Nacionalinis muziejus paskelb? darb? atrank? M. Bi?i?nien?s 100-?j? metini? min?jimui skirtai parodai“, – pasakoja p. Stanislava. Šypsodamasi moteris vardija: „Vasar?, pavasar? ar rudeniop mus vea ? plenerus: ? Druskininkus, ? Mol?t? observatorij?. Gyvenam ten apie savait?, tapom prie eer? – puiki gamta, ir ?sp?diai, ir nuotaika, emocijos.“ Ji v?l šypsosi: „Buvo laikas, kai silpniau laik?m?s. Neinau, gal gausim koki? param? – direktorius kalb?jo, kad ieško pagalbos...“ Lyg s?mokslinink? pritildo bals?: „Vienu odiu – trupu?iuk? susimetam, kartais gauname maesn?m kainom. Mol?tuose u tuos kambar?lius nedaug mok?jome ir autobusas ne taip brangiai kainavo...“

Anot pašnekov?s, prisijungti prie j? gali bet kuris senjoras – vyriausiajai kurs? dalyvei – 89-eri, yra ir jaunesni?, bet visi pensininkai. Gal tik pora turi teorini? dail?s ini?, o kiti – gydytojai, profesoriai, architektai, ekonomistai, mokytojai – ?vairiausi? profesij?.

„Mes ir šventes kartu šven?iam – Velykas, Naujuosius metus. M?s? bendri interesai, mes dalijam?s mintimis. Vis? m?s? skirtingi darbai, bet mes laimingi – tie darbai kaip m?s? k?dikiai, mums jie patys graiausi“, – sako p. Stanislava.