"Plastos" kryptis – tapti technologijų eksportuotoja

AB „Plasta“ brėžia ambicingus plėtros planus – per septynerius metus sukurti bent keturias naujas gamybos bendroves Rusijoje ir Europos šalyse, Vilniaus gamykloje išplėsti polietileno atliekų perdirbimo apimtį, tapti žaliavos bei technologijų eksportuotoja ir viena solidžiausių šalyje metalo apdirbimo įmone.

„Jau ir šiandien „Plasta“ yra didžiausia antrinių polietileno atliekų perdirbėja Europoje, o modernizavę turimus įrenginius perdirbimo apimtį padvigubinsime“, – naujais įmonės valdybos patvirtintais plėtros planais dalijasi Vytas Poderis, gegužę pradėjęs eiti AB „Plasta“ generalinio direktoriaus pareigas.

Iki jo įmonei vadovavęs Latvijos pilietis Vladimiras Levinas pardavė turėtas „Plastos“ akcijas ir pasitraukė iš įmonės valdymo. Šiuo metu pagrindinis jos akcininkas – investicinis fondas „Hillary Denmark ApS“, antruoju pagal dydį akcininku tapo p. Poderis.

Aštuntąją perdirbimo liniją rugsėjį paleisianti „Plasta“ iš importuojamų ir vietinių polietileno atliekų šiuo metu gali pagaminti iki 2.000 t granulių per mėnesį. Iš jų „Plasta“ daro šiukšlių maišus, šie, anot p. Poderio, parduodami beveik visose Europos šalyse. Eksportuojama apie 80% produkcijos.

Eksportuos ir technologijas

Ponas Poderis viliasi, kad išplėtusi granulių gamybą „Plasta“ ne tik pati visiškai apsirūpins žaliava, bet ir taps granulių bei perdirbimo technologijų eksportuotoja į Vakarų šalis. Įmonė turi stiprų technologijų departamentą su 80 darbuotojų ir yra pajėgi pati kurti bei tobulinti perdirbimo technologijas.

„Vakaruose vienos įmonės užsiima tik atliekų perdirbimu ir granulių gamyba, kitos – tik gamina plėveles, o mes darome ir viena, ir kita. Todėl iš praktikos žinome, kas vyksta su perdirbta žaliava, ir galime pardavinėti ne tik granules, bet ir technologijas – „Plastos“ darbuotojai diegs įrangą, technologijas ir konsultuos, kaip užsakovai gali efektyviausiai panaudoti mūsų žaliavą“, – naują rinkos nišą įžvelgia vadovas.

Anot jo, „Plastos“ kompetenciją įrodo tai, kad šiuo metu ji yra vienintelė Europoje, sugebanti plėveles pagaminti tik iš atliekų – konkurentai jas gamina maišydami antrines ir pirminės žaliavas.

„Tik turėdama stiprius technologus „Plasta“ gali išlaikyti pirmaujančias pozicijas rinkose, nes technologijas reikia nuolat tobulinti. Atliekos tampa vis labiau užterštos, nes šiuo metu didžiąją jų dalį sudaro žemės ūkyje panaudotas polietilenas, kuriuo Vakarų šalyse dengiami laukai. Kuo daugiau naudojama perdirbto polietileno, tuo prastėja žaliavos kokybė, todėl reikia technologijų, kaip gauti gerą produktą “, – nurodo jis.

Atranda metalą

„Plasta“ numato plėsti metalo apdirbimą. Įmonės metalo apdirbimo padalinys, kuriame galima pagaminti ir itin didelių gabaritų gaminius, bus modernizuojamas, diegiamos pažangios vadybos ir kokybės sistemos. Anot p. Poderio, „Plasta“ turi įsigijusi nemažai modernių metalo apdirbimo įrenginių, tik jie kol kas nebuvo efektyviai panaudojami.

„Pertvarkysime šį cechą ir metalo apdirbimas taps antra pagal svarbą „Plastos“ veikla po plėvelių gamybos. Gaminsime įrangą ir sau, ir užsakovams iš šalies, tarkime, specializuotai plastikų ar laivų statybos pramonei“, – dar vieną verslo nišą mato p. Poderis.

Įmonė apsisprendė, kad metalo apdirbimo verslas negali būti atskiriamas ir parduotas, nes čia bus gaminama įranga, reikalinga ir pačiai „Plastai“, ir gamybos įmonėms, kurias „Plasta“ planuoja kurti užsienyje.

Plėsis užsienyje

Plėtra į užsienį yra dar vienas „Plastos“ prioritetas.

„Rusijoje jau turime potencialių partnerių sąrašą ir projektą, žiūrime į Nyderlandus ir Vokietiją, ten irgi turime potencialius partnerius. Įdomi Rumunija, Didžioji Britanija, Italijos ir Prancūzijos pasienis“, – nurodo p. Poderis. Anot jo, domina įmonės, gaminančios šiukšlių maišus, – „Plasta“ norėtų išpirkti didžiąją dalį jų kontrolinio akcijų paketo ir čia diegti savo perdirbimo technologijas.

Per ateinančius 7 metus Vilniaus įmonė užsienyje planuoja turėti nuo keturių iki aštuonių gamyklų, į kiekvieną jų ketina investuoti apie 2 mln. EUR. Pono Poderio teigimu, dalį šių lėšų planuojama investuoti iš savo išteklių, dalį – pardavus su gamyba nesusijusį nekilnojamąjį turtą Savanorių prospekte Vilniuje, o dalį – pritraukiant investicinių fondų, kad jie įsigytų naujai išleistas įmonės akcijas.

Šiemet pradėjusi modernizavimo programą „Plasta“ tikisi gauti 85 mln. Lt pajamų, 7 mln. Lt daugiau nei pernai, EBIDTA turėtų siekti apie 6 mln. Lt, beveik dvigubai daugiau nei 2011 m.

„Geresnių rezultatų leidžia tikėtis tai, kad toliau efektyviname perdirbimą ir gamybą, stipriname pardavimų rinkodarą, pertvarkėme žaliavos įsigijimo sistemą ir perkame ją pigiau nei anksčiau. Šis verslas turi didžiulių perspektyvų – atliekų rinka Europoje neišsemiama, jų tik gausėja, o mums tai tik į naudą“, – tvirtina naujasis „Plastos“ vadovas.