Smulkusis verslas: kai pradedama ne nuo nulio

„Verslą pirkome iš vienos šeimos“, – santūriai sako p. Bendikienė ir patvirtina, kad šis salonas anksčiau priklausė Yalin Mey Polujanskas. Būtent ši verslininkė 2008 m. įkūrė kambodžietiško masažo saloną, kuriame dirbo ketvertas meistrų iš jos tėvynės – Kambodžos. 

Šiuo metu salone dirba vienas meistras iš minėto ketvertuko ir kelios masažuotojos iš Tailando. Tad salone atliekami kambodžietiški ir tailandietiški masažai.

Verslą, tiksliau UAB „Mensarun EU“, valdo dviese su partneriu, direktorės pareigas eina p. Bendikeinė.

Sandorio su buvusiais masažo salono šeimininkais detalių ji neatskleidžia. Viena vertus, tai komercinė bendrovės paslaptis. Kita vertus, to padaryti negalėtų ir dėl pasirašytos konfidencialumo sutarties su buvusiais salono šeimininkais.

Dabartiniai „Mensarun EU“ savininkai apskaičiavo, kad įsigytas naujas verslas turėtų atsipirkti maždaug po 2–3 metų. Pirko iš nuosavų lėšų, sako net nebandę kreiptis paskolos – esą masažo paslaugos ne ta sritis, kurią kredituotų bankai.

Masažuoja užsieniečiai

Ponia Bendikienė sako, kad galėtų samdyti ir lietuvius masažo specialistus. Juk žmogus gali išmokti visko – rytietiško masažo subtilybių taip pat.

„Tačiau meistrų, iš tų šalių, pavyzdžiui, Kambodžos ar Tailando, kur masažo istorija skaičiuojama tūkstančiais metų, darbas kitoks. Nesakau, kad prastesnis negu kitų šalių ar Lietuvos specialistų, tiesiog – kitoks“, – svarsto salono vadovė ir užsimena, kad išsiųsti lietuvį mokytis į Aziją masažo subtilybių ir vėliau jį išlaikyti bendrovėje kainuotų brangiau nei samdyti specialistus iš užsienio.

„Nėra lengva dirbti su meistrais iš Tailando ar Kambodžos. Adaptacija ir aklimatizacija užima laiko, reikalauja tam tikrų bendravimo žinių. Rasti specialistus mums padeda agentūros, tačiau kaip juos išlaikyti ir motyvuoti dirbti Lietuvoje, darbdavio reikalas. Mums labai svarbu ne tik masažo išmanymas, bet ir emocinis darbuotojo nusiteikimas, gebėjimas prisitaikyti, vertinti šalį, kurioje gyveni, ir jos tradicijas“, – aiškino verslininkė.

Ilgai rinkosi

Ponia Bendikienė pasakoja, kad būta minčių savą verslą pradėti nuo nulio ir savarankiškai atidaryti masažo saloną. Tačiau įvertinus visas aplinkybes pirkti verslą pasirodė patraukliau.

„Abu su partneriu turime verslo patirties, žinoma, pirmiausia skaičiavome. Vėliau aplankėme ne vieną saloną. Nei aš, nei jis nesame masažuotojai, tačiau labai aktyvūs šios paslaugos naudotojai. Nuėję masažo vertindavome visą paslaugos kompleksą: nuo bendravimo su klientu iki paties masažo“, – pasakoja p. Bendikienė.


Kitas reikalavimas būsimam pirkiniui – pakankamas klientų skaičius. Tai tikrino savo kailiu – tiesiog rinkdamiesi, kurį masažo saloną galėtų pirkti, skambindavo ir klausdavo, ar yra laisvų vietų šiandien. „Khmer Massa“ buvo ta vieta, kur buvo beveik neįmanoma patekti neužsirašius iš anksto. Tyrimo rezultatai pasitvirtino – naujieji savininkai klientų stoka nesiskundžia iki šiol.

Tiesa, ištyrus rinką ir įsitikinus, kad „Khmer massa“ yra tas salonas, kurį verta pirkti, lengva nebuvo. Savininkai neskubėjo parduoti verslo, derybos truko ne vieną mėnesį, kol sandoris įvyko ir buvo sudėti visi parašai. Vėliau, pagal sutartį, buvę šeimininkai dar kurį laiką dirbo, padėjo į verslą įsilieti naujiesiems savininkams.



„Khmer massa“ salonas buvo atidarytas ir iki šiol tebeveikia prekybos centre „Panorama“. Ponia Bendikienė prisipažįsta, kad masažo salonas prekybos centre susižavėjimo nekėlė. Tačiau šiandien ji tvirtina, kad jei atidarys dar vieną – jį kurs taip pat prekybos centre, nors patalpos čia gali būti 30–50% brangesnės nei senamiestyje ar prekybinėje gatvėje.

„Prekybos centras garantuoja patogų privažiavimą, automobilių stovėjimo aikštelę ir klientų srautą. Negalime girtis, kad atsitiktinių klientų turime daug. Tačiau nemažai žmonių tiesiog užeina pasidomėti mūsų paslauga, kartais nuperka artimiesiems dovanų masažo kuponą, informaciją perduoda draugams. Visa tai anksčiau ar vėliau atsiperka“, – prekybos centro pranašumus vardija verslininkė ir pažymi, kad salono aplinką pirmiausia kuria jo šeimininkai, o ne patalpų valdytojai.

„Uždarai salono duris. Čia muzika, kvapai, žvakės, ir viskas – žmogus pamiršta, kad yra prekybos centre. Kitas dalykas – pas mus gausybė autentiškų dalykų, kad ir interjero detalių, atkeliavo tiesiai iš Kambodžos. Tai buvusios savininkės nuopelnas ir mes stengiamės tą autentiškumą ir rytietišką atmosferą išlaikyti“, – kalba pašnekovė.